- pranuobodžiauti
- pranuobodžiáuti intr. prabūti nuobodžiaujant: Gal dėl to ir likau nevalgęs, negėręs – septynis mėnesius priverstiname ištrėmime pranuobodžiavęs, besiilgėdamas gimtojo krašto Vaižg. \ nuobodžiauti; išnuobodžiauti; nusinuobodžiauti; panuobodžiauti; pranuobodžiauti
Dictionary of the Lithuanian Language.